0 prekių už 0.00€
Jūsų krepšelis yra tuščias!
Nemokamam pristatymui Jums liko užsakyti prekių už 100.00€

Padangų konstrukcija, tipai ir eksplotacija

Padangų konstrukcija

Diagonalinės padangos pagal savo techninių ir ekonominių charakteristikų visumą gerokai nusileidžia radialinėms padangoms, todėl naudojamos retai. Bekamerės pranašesnės už kamerines, tačiau naudojant šias padangas reikia saugoti ratlankius, nevertėtų žavėtis žemo profilio padangomis. Tokių padangų aukščio ir pločio santykis – 60, 55, 50, 45, 40, 35 proc.; jos skirtos greitoms mašinoms ir labai geriems keliams.

Sezoninės padangos

Yra trijų tipų lengvųjų automobilių padangų protektorių piešiniai.

Pirmas – vasarinis piešinys. Protektorius turi daugybę sudėtinių elementų, kurie sukuria išilginius griovelius. Mikropiešinio nėra. Tokios padangos skirtos asfaltuotiems sausiems ar šlapiems keliams, ne itin tinka kaimo keliams, ypač po lietaus, visiškai netinka žiemos keliams. Taigi, jei nesilaikote taisyklių ir mėginate žiemą važinėtis vasarinėmis padangomis, pagalvokite, kuo tai gali baigtis.

Antras – universalus protektoriaus piešinys (visų sezonų). Grioveliai tarp sudėtinių elementų pakankamai platūs ir skersai, ir išilgai. Protektorius turi ir mikropiešinį. Universalus piešinys užtikrina gerą sukibimą su minkštu gruntu. Visų sezonų padangos geriau už vasarines žiemos keliuose. Deja, ant asfalto tokios padangos dėvisi 10–15 proc. greičiau už vasarines.

Trečias – padangos, kurių protektoriaus piešinį sudaro plačiais grioveliais atskirti blokai. Grioveliams tenka 25–40 proc. protektoriaus pločio. Žieminės padangos turi platų protektoriaus formų ir tipų pasirinkimą: nuo palyginti lygių universalios paskirties iki grubių, užtikrinančių gilesnį sukibimą su gruntu, apsnigtiems keliams su ledu. Žieminės padangos gali būti su dygliais, tik ne į visas Europos šalis įleis mašinas su dygliuotomis padangomis. Vasarą ant asfalto dangos tokios padangos dėvisi ypač greit ir išsiskiria dideliu triukšmingumu.

Padangų lameliavimo (į padangas įmontuojamos plonos metalo plokštelės – lamelės) technologija garantuoja aukštą saugumą eksploatuojant automobilį bet kokiomis gamtinėmis sąlygomis, esant bet kokiai kelio dangos būklei. Tokios padangos užtikrina ramų važiavimą žiemą, gali konkuruoti su vasarinėmis judant sausu paviršiumi. Geras sukibimas pasiekiamas dėl plonų metalinių plokštelių, kurios aštriais kraštais įsikerta į slidų kelią. Dėl specialios gumos sudėties padangos net ir šaltu oru išsaugo elastingumą. Metalinės plokštelės leidžia sumažinti išorinius skirtumus tarp žieminių ir vasarinių padangų, iki minimumo sumažinti važiuojant keliamą triukšmą.

Greitų automobilių savininkai taip pat dažniau renkasi ne visų sezonų, o žiemines padangas. Plačios brangių automobilių padangos blogai sukimba su apledėjusia kelio danga. Drėgną žiemą, net esant pliusinei temperatūrai, greiti automobiliai su plačiomis padangomis rizikuoja dažniau patirti  šoninį slydimą. Jų stabdymo kelias gerokai pailgėja net sausame kelyje, jei temperatūra minusinė. Įvertinę tai, gamintojai pradėjo gaminti atitinkamo pločio žiemines padangas, tinkančias 190–210 km/val. greitį pasiekiantiems automobiliams. Jei labai nenorite pirkti žieminių padangų, vertėtų pagalvoti apie tai, kad automobilį žiemai reikėtų palikti garaže. Ir ne tik dėl to, kad taisyklės draudžia naudoti vasarines padangas žiemą. Pirmiausia – dėl savo ir aplinkinių saugumo. Pagalvokite patys, kas gali atsitikti, jei žiemą mašina su vasarinėmis padangomis apledėjusiu keliu važiuos 150–180 km/val. greičiu?

Padangų priežiūra

Prižiūrimos padangos tarnaus ilgiau, o ir prižiūrėti jas nėra sunku. Nevažinėkite per daug greitai, ypač prastesniais keliais. Atsargiai įveikite kliūtis kelyje (pvz., bėgius), nes čia lengva pradurti padangą. Palaikykite reikiamą slėgį ir būtinai naudokitės manometru. Nebūtina slėgio padangose tikrinti kasdien, kaip gali būti rašoma kai kuriose instrukcijose. Jei nėra aiškių požymių, kad padangos leidžia orą, slėgį užtenka tikrinti kartą per du mėnesius. Tai tikrai nėra sudėtinga, nes beveik visose degalinėse yra pompos su įmontuotais manometrais.

Smulkus padangų remontas

Savarankiškai pavyksta sutvarkyti tik nedideles skylutes ir smulkius padangų pažeidimus. Smarkiai pažeistos kameros ir padangos gali būti sutvarkytos tik specializuotose dirbtuvėse, turinčiose visą būtiną įrangą.

Klijuoti skyles šaltuoju būtu gumos klijais nėra geras sprendimas. Tai nepatikima, negalima rekomenduoti net kaip laikiną priemonę kelyje. Pažeistas kameras reikia vulkanizuoti. Jei turite nešiojamą elektrinį vulkanizatorių ir norite tvarkytis patys, keli patarimai.

Stambia dilde, švitriniu popieriumi ar specialia mentele gerai išvalykite pažeistą vietą ir plotą aplink ją. Paviršius turi būti pašiauštas. Benzinu valyti paviršiaus nebūtina.

Iš šviežios, maždaug 3 mm storio (nesudžiūvusios) gumos reikia išpjauti tokio dydžio lopą, kad už pažeistą vietą jis iš visų pusių būtų didesnis 2 cm. Padėkite jį ant pažeistos vietos ir įstatykite kamerą į elektrinį vulkanizatorių lopu į kaitinamojo elemento pusę. Norint, kad lopas neprikibtų prie vulkanizatoriaus, tarp jo ir kaitinimo elemento įdėkite ploną folijos lapelį, veržtuvą vidutiniu stiprumu pasukite ranka, nenaudokite jokių įrankių.

Vulkanizatorių 15 minučių prijunkite prie akumuliatoriaus. Jei jis labai išsikrovęs, įjunkite variklį. Po 15 min. vulkanizatorių reikia išjungti ir leisti jam visiškai atvėsti, neatleidžiant veržtuvo. Taisymas baigtas.

Patikima ir patogu kameras taisyti naudojant savaime vulkanizuojančius klijus ir lopus iš specialios gumos. Kamera nuvaloma, sutepama klijais ir, nuplėšus apsauginę plėvele, uždedamas lopas.

Ką daryti, jei pažeista kamera, o jūs neturite nei vulkanizatoriaus, nei atsarginio rato. Jei skylė nedidelė, tiks 56 mm skersmens varžtas su veržle ir dviem poveržlėmis. Viena poveržlė ir veržlė prastumiama per skylę į kameros vidų. Prilaikant jas, iš lauko pusės įstatomas varžtas su poveržle ir tvirtai užsukama. Kameros sienelės tvirtai suspaudžiamos dviejų poveržlių. Tai laikina priemonė, bet nuvažiuoti iki serviso ar namų tikrai galėsite.

Gali pasitaikyti tokių atvejų, kad suges keltuvas. Pakelti automobilį sunku, bet įmanoma. Pažeistu ratu reikia užvažiuoti ant akmens, kurio aukštis nemažesnis už padangos profilį, po apatine pakabos svirtimi pakišti rąstgalį ar kitą patikimą atramą, ir ištraukti iš po nuleisto rato akmenį. Pakeitus padangą atramą reikia atsargiai pašalinti.

Padangų tarnavimo laikas

Padangų tarnavimo laikas priklauso nuo jūsų važiavimo įpročių. Staigūs pajudėjimai iš vietos ar greitėjimai, intensyvūs stabdymai, staigūs posūkiai mažina bendrą padangų tarnavimo laiką. Ramiai važinėjant ir laikantis instrukcijų, geros vasarininės padangos turėtų tarnauti 120–130 tūkst. km.

Padangų eksploatacijos taisyklės

1. Neleiskite vidiniam slėgiui nukristi žemiau apatinės normos. Važinėjamas su per mažu slėgiu neigiamai veikia visas padangas. Vidinio slėgio sumažėjimas 10 proc. trumpina padangos tarnavimo laiką10–15 proc. Jei slėgis padidintas, padangos dėvisi maždaug 5 proc. greičiau.

2. Nominalus slėgis nurodomas esant padangos temperatūrai + 20 C.

3. Jei planuojate ilgai ir greitai važiuoti, padidinkite vidinį slėgį padangose 10 proc. Tai leis taupyti kuro ir sumažins padangų kaitimą.

4. Neprivažiuokite prie pat šaligatvio ar kitų išsikišimų, nes tai gali pažeisti padangas.

5. Stenkitės važinėti ramiai.

6. Kliūtis kelyje įveikite mažu greičiu, nes didelis greitis neigiamai veikia padangas.

7. Neperkraukite automobilio. Perkrovus 20 proc., padangų tarnavimo laikas sutrumpėja 30 proc.

8. Ne rečiau kaip kartą per metus tikrinkite ratų suvedimą ir išvirtimą. Tai būtina po vairo prievado remonto, traukių keitimo ir stiprių smūgių.

9. Stipriau dėvėtis padangos gali, jei stebulių guoliuose bus per dideli tarpai, rutulinės atramos ar vairo sistema turės laisvumą.

10. Kas 58 000 km permontuokite padangas. Tai ypač aktualu, kai mašina turi priekinius varančiuosius ratus.

11. Kas 10 000–15 000 km arba po kiekvieno padangų nuėmimo ir remonto balansuokite padangas.